Atvejo vadyba ir darbas su šeimomis

Rietavo socialinio paslaugų centras vykdo atvejo vadybos funkcijas, koordinuoja atvejo vadybos procesus ir teikia socialines paslaugas šeimoms, patiriančioms krizę.

Paslaugas teikia atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos, žiūrėti struktūra ir kontaktai.

Socialinio darbuotojo vaidmuo padedant šeimai įveikti priklausomybes

Priklausomybė – tai problema, kuri paliečia ne tik žmogų, bet ir visą jo šeimą. Ypač skaudžiai ji atsiliepia vaikams, kurie dažnai jaučiasi nesaugūs, negauna reikiamos tėvų globos ar patiria emocinį atstumą. Tokiose situacijose svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo padėti šeimai atrasti pagalbos būdus, palaikyti juos pokyčių kelyje ir motyvuoti siekti geresnės ateities. Socialinis darbuotojas tampa tarpininku tarp šeimos, bendruomenės ir pagalbos sistemų, padedančiu užmegzti ryšį tarp žmogaus noro keistis ir realių pokyčių žingsnių.
Dirbdami su šeimomis, susiduriančiomis su priklausomybėmis, socialiniai darbuotojai ne tik konsultuoja ir tarpininkauja tarp įvairių institucijų, bet ir padeda keisti įsisenėjusius įpročius. Darbas prasideda nuo pasitikėjimo kūrimo, nes tik užmezgus saugų santykį galima kalbėti apie pokyčius. Tėvai palaipsniui pradeda suvokti, kad pagalbos priėmimas – tai ne silpnumo, o stiprybės ženklas. Pasiryžę keistis, jie lankosi priklausomybių bei psichologinėse konsultacijose, įsitraukia į savipagalbos grupes, mokosi atpažinti savo elgesio modelius. Tai padeda ne tik išlaikyti blaivybę, bet ir atkurti pasitikėjimą šeimoje, ugdyti atsakomybę už vaikus bei jų emocinę gerovę.
Socialinio darbuotojo pagalba šeimoms, susiduriančioms su priklausomybėmis, yra kompleksinė. Ji apima ne tik emocinį palaikymą, bet ir praktinius sprendimus: pagalbą tvarkant dokumentus; gaunant socialines išmokas; ieškant darbo ar būsto. Dažnai socialinis darbuotojas tampa tuo žmogumi, kuris pirmasis išklauso be kaltinimo ir padeda susidėlioti konkrečius veiksmus: nuo kasdienės rutinos atkūrimo iki bendradarbiavimo su priklausomybių specialistais, psichologais ar vaikų teisių apsaugos darbuotojais. Tokia pagalba padeda šeimai keistis ir išlaikyti pasiektus pokyčius.
Svarbūs pokyčiai pastebimi ir vaikų gyvenime. Sustiprėję tėvų įgūdžiai bei didesnis dėmesys vaikui suteikia jam emocinį saugumą, galimybę augti sveikesnėje aplinkoje, džiaugtis vaikyste. Socialiniai darbuotojai akcentuoja pozityvios tėvystės įgūdžius, padeda šeimai atrasti bendrą veiklą, skatina dalyvauti bendruomenės renginiuose, plėsti socialinius ryšius. Kartu su tėvais aptariami ir ribų nustatymo, laiko planavimo, emocijų valdymo klausimai, o visa tai padeda kurti stabilesnį šeimos gyvenimą.
Ne mažiau svarbus socialinio darbuotojo darbas yra šeimos motyvavimas tęstipokyčius net ir tada, kai pasitaiko nesėkmių. Priklausomybės kelias nėra tiesus: atkryčiai, emociniai svyravimai ar abejonės yra proceso dalis. Tokiu metu socialinis darbuotojas tampa atrama, padedančia nepasiduoti ir grįžti prie užsibrėžtų tikslų. Kartais tai reiškia vien paprastą išklausymą, o kartais intensyvų bendradarbiavimą su specialistų komanda. Svarbiausia, kad šeima žinotų jog nėra palikta viena su savo sunkumais.
Didžiausią pasitenkinimą šiame darbe teikia matomi rezultatai nuo pagerėjusios vaikų savijautos iki sustiprėjusio šeimos atsakingumo ir ryšio. Kiekviena mažytė pažanga tampa reikšmingu žingsniu į priekį, o pokyčių kelionėje socialinis darbuotojas yra tas, kuris padeda šeimai išbūti sunkumuose ir pasitikėti savo jėgomis. Šis darbas reikalauja empatijos, kantrybės ir nuoseklumo, tačiau suteikia prasmės jausmą matyti, kaip šeima, kadaise buvusi priklausomybės gniaužtuose, po truputį atranda savarankiškumą, darną ir viltį.
Parengė: Socialinė darbuotoja
Lina Maslauskaitė
Rietavo socialinių paslaugų centras
2025m.